Kinas-kine, arba 11-a magiškų filmų apie kiną

Sveiki Kinotekos skaitytojai ir kino iliuzijos ieškotojai,

Kas geriausiai atskleidžia kino istoriją, magiją bei kūrybinį procesą?Kas kitas jei ne pati kinematografija. 2011-iais kino teatruose pasirodė du ryškūs kino burtų kine pavyzdžiai. Hugo ir Artistas sulaukė ne vienos Oskaro nominacijos. Būtent kine kuriamos ir pildomos svajonės. Dar nebyliojo Holivudo laikais kino-kine žanras žavėjo ir masino žiūrovus. Prisiminkim bent 11-a geriausių kino-kine pavyzdžių.

Nors Jean Luc-Godard yra paskęs, kad "kinas, tai pati gražiausia apgaulė pasaulyje", kažkodėl mes tikime ta apgaule.

Ilgai svarsčiau kaip sudėlioti kino-kine topą? Ar pirmą vietą duoti asmeniškai geriausiems, ar geriausiai įvertintiems. Vis tik pasilieku prie pirmojo varianto ir pradedu sąrašą savo asmenine kino- kine istorija. Kaip gimė Toto?

1.

Mano tėtis Guiseppe Tornatore. Aš gimiau 1988, rodos visai neseniai. 1989 metais mus apdovanojo geriausio užsienio filmo titulu ir statulėle. Kaip mes išgyvenom Sicilijos kaimelio kunigo cenzūrą, kaip nuoširdžiai džiaugiamės, juokiamės ir liūdėjome žiūrėdami klasikinius kino filmus? Aš esu ir visada buvau Salvatore "Toto" Di Vita. Aš užaugau be biologinio tėvo, tačiau mane mokė ir auklėjo vienintelis, vienintelio kino teatro mechanikas Alfredo. Jeigu patiko mano istorija, jus turėtų sudominti ir 1971-ųjų metų filmas "Kino mechanikas".

Ech, ta žavioji kino iliuzija. Nuo 10-ies metų aš iš rankų nepaleidau kino juostų. Aš augau, keičiausi ir įsimylėjau. Vaikystėje pamilęs kino meną išaugau į tikrą ir nesuvaidintą režisierių.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] Cinema Paradiso[/caption]

2.

Koks būčiau "italas", jei neduočiau duoklės Felliniiui. Garsiausias Italų kino kūrėjas Frederico Fellini 1963-aisiais metais sukūrė siurrealistinę 8 1/2 kino juostą. Tai filmas apie kino režisierių ( o apie ką daugiau ) Guido (akt. Marcello Mastroianni), savotišką Fellinio alter ego. Režisierius vargsta bandydamas sukurti savo 9-ąjį filmą.

Lakstydamas tarp moterų, meilužių ir kino iliuzijų, Guido suranda atpirkimą savo teisėtos žmonos Luisos (akt. Anouk Aimee) glėbyje. Išgyvenęs vidutinio amžiaus krizę režisierius ir vėl gali kurti "cirkišką" kiną. Praėjus keleriems dešimtmečiams, pagal tą pačią istoriją Brodvėjuje sukurtas miuziklas, o 2009-aisiais Danielis Day-Lewisas atliko pagrindinį Guido vaidmenį kino miuzikle "Devyni".

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] 8 1/2[/caption]

3.

1950-ieji, "Saulėlydžio bulvaras". Šį kartą Billis Wilderis renkasi film noir stilistiką. Pagrindė filmo herojė, nebyliojo kino sirena Norma Desmond ( akt. Gloria Swanson tikroji nebyliojo kino eros dievaitė). Filme vaidina ir kitas, nebyliojio kino šlovę išgyvenęs režisierius, Erichas von Stroheimas. Šie aktoriai ir anksčiau bendradarbiavo. Vienas iš geriausių, jų praėjusios šlovės dienų rezultatų, tai Stroheimo 1929 metų filmas "Karalienė Kelly".

Nublankus nebylaus kino efektui, nublanksta ir didžiosios žvaigždės. Vis tik Desmond laiko save didžia aktore, nes tik filmai sumažėjo. Aktorė bando sugrįžti į didžiuosius ekranus. Ji pasisamdo jauną scenaristą ir žigolo, Joe Gilisą. Išblėsusi kino žvaigždė stengiasi susigrąžinti buvusią šlovę ir sužavėti kino genijų Poną Demilleį.

  [caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Saulėlydžio bulvaras"[/caption]

4.

Prancūzų- lietuvių kilmės režisierius Michelis Hazanavičius 2011-aisiais kartu su Martinu Scorsese varžėsi dėl geriausio kino filmo titulo. 2011 Hazanavicius sugrąžino juodai balto, nebylaus kino iliuziją ir pakerėjo ne tik Kino akademijos komisiją, bet ir ištikimiausius žiūrovus ir tikinčiuosius kinematografija. Nuo 1976 metų, kai buvo sukurtas Mel Brookso "Tylusis filmas", niekas daugiau "neprabilo" į žiūrovus nebyliai.

Kaip ir "Saulėlydžio bulvaras" (bei vėliau šiame sąraše minimas filmas "Dainuojantis lietuje"), "Artistas" kalba apie nebyliojo kino žvaigždes ir jų nuopolį atsiradus garsui. Kaip 1927 metais, kitas lietuvių kilmės Holivudo aktorius, Al Johnson ištarė: "Jūs dar nieko negirdėjote", taip ir Hazanavičiaus sukurti personažai norėjo būti išgirsti. Jeano Dujardino suvaidintas nebyliojo kino dievaitis Georgeas Valentino, išgyvena kūrybinę krizę. Visiems nebyliesiems aktoriams, garso atsiradimas buvo didžiosios vaidmenų krizės pradžia.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Artistas"[/caption]

5.

Martinas Scorsese investavo į |"Hugo" 70 milijonų dolerių. Istoriją apie vieną garsiausių ir pirmųjų kino fantastų Georgeą Mélièsą (akt. Ben Kingsley) jis sukūrė 3D formatu. Nors pagrindinis filmo personažas berniukas vardu Hugo, gyvenantis Paryžiaus traukinių stotyje, žiūrovus jis supažindina su didžiojo kino genijaus biografija. Mélièsas kino filmus pradėjo kurti dar 1896. Ir kas nėra matęs jo epinės "kelionės į mėnulį". Būtent jis pradėjo eksperimentuoti su kino iliuzija. Kaip magas Mélièsas sukūrė fantastinio kino žanrą.

Scorsese parašė šį meilės laišką kino genijui ir fantastui Mélièsui. 2012 metais jo vizualusis laiškas pelnė režisieriui net 5 Oskarus.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Hugo"[/caption]

6.

Ir vėl sugrįžkim prie nebyliojo kino aukso amžiaus. Tuo metu kino kūrėjai visą dėmesį skyrė vaizdui. Dialogai buvo tekstiniai, o muzikiniai takeliai, kuriuos kurdavo taperiai ( pianistas grojantis per nebyliojo kino seansus), tebuvo fonas. Busteris Keatonas vienas iš geriausių to meto kūrėjų, sustingusio, liūdno veido komikas 1924-aisias suvaidino kino mechaniką ( "Šerlokas Jaunesnysis"). Jo laki fantazija kartais atgaivindavo kino personažus beveik kaip Woody Alleno filme "Purpurinė Kairo rožė".

Po 4-erių metu 1928-aisiais, jau atsiradus garsiniam kinui, Keatonas suvaidino "Kino operatorių". Jis pats filmuodavosi prieš kino kamerą, suvaidindavo mirtį ir užfiksuodavo karščiausias pasaulio žinias dar prieš atsirandant televizijai, o tuo labiau internetui. [caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Operatorius"[/caption]

7.

1929-aisiais rusų kino kūrėjas Dziga Vertovas sukūrė kinematografinę kalbą. "Žmogus su kino kamera" keliavo po miestą ir fiksavo visiškai paprastus ir kasdienius dienos įvykius. Tai pirmasis filmas perpildytas specialiais efektais, kinematografine kalba ir kitais montažo ir kameros triukais.

Vertovas laikomas ankstyvojo avangardinio kino kūrėju. Jo užfiksuoti vaizdai įtakojo Kino Pravda ( "Kino tiesa"), cinema verite (realistinio kino) ir Candid Camera ( paslėptos kameros) stilistiką.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Žmogus su kino kamera"[/caption]

8.

1953-aisiais šoklusis Gene Kelly "Sudainavo lietuje". Šiame MGM Technicolor miuzikle, pasakojama jau girdėta istorija. Tai dar viena nebyliojo kino žvaigždžių transformacija, o greičiau nuopolis. Kai atsirado garsas, viena arogantiškiausių nebyliojo kino žvaigždžių Linda Lamont ( akt. Jean Hagen) negali dainuoti, nes jos šaižus balas net ir stiklą galėtų sudaužyti. Vis tik Geneas Kellis ir jo judesiai suteikė tikram bei fiktyviam filmui žavesio. Jo geriausi muzikiniai numeriai nepamirštami iki šiandien.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Dainuojantys lietuje"[/caption]

9.

1959-aisiais metais pradėjo banguoti naujasis Prancūzų kinas. Jauni kino kritikai atsisėdo į režisieriaus kėdę ir pradėjo keisti pasaulį, ar bent jau kino iliuziją. Tai "nepriklausomo kino" pradžia. Garsiausi ir pirmieji to meto filmai, François Truffaut "400 smūgių" bei Jean-Luc Godardo "Iki paskutinio atodūsio".

1963-iųjų Godardo "Panieka", tai pirmasis milijoninio biudžeto, "naujosios prancūzų bangos" filmas. Vienas erotiškiausių ir kontrastiškiausių to meto filmų, pasakoja istoriją apie Holivudo prodiuserį Jeremy Prokosch (akt Jack Palance). Šis tironas turi vieną tikslą, perkelti Homero "Odisėją" į didįjį ekraną. Šiame filme sutiksite ir garsų nebyliojo kino genijų Frizą Langą, kuris vaidina pats save bei seksualiąją ir dar jauną Brigitte Bardot.

Tam, kad neprastų pinigų, Godardas privalėjo įtraukti į filmą ne vieną nuogo kūno ekspilkavimo sceną. Vis tik garsioji scena, kurioje apnuoginamas B. Bardo kūnas, tėra dar viena kino apgaulė. Šioj scenoje vaidino 18-metė kūno dublerė.

[caption id="" align="aligncenter" width="594"] "Panieka"[/caption]

10.

Dar vienas "Prancūzų naujos bangos" pionierius ir klasikas F. Truffaut 1973-aisiais metais sukūrė odę naujajam savo šalies kinui. Pagrindinė "Diena už naktį" herojė, Britų aktorė Julie ( akt. Jacqualine Bisset), filmuojasi tarptautiniame projekte kartu su Prancūzų aktoriais ir kūrėjais. Tuo tarpu jaunasis ir savimi nepasitikintis Prancūzas Alphonseas ( akt. Jean-Pierre Léaud as Alphonse) nuolatos kartoja "Ar moterys nėra magiškos".

Pats Truffaut vaidina "dienoje už naktį", arba kino filme apie kino filmą. Čia jis atlieka tėvo-režisieriaus vaidmenį, kuris žarsto patarimus jaunajam Alphonseui:

"Rytoje mes dirbsime. Tai yra svarbiausia. Nebūk kvailys. Tu esi geras aktorius. Asmeniniame gyvenime visiems nesiseka. Tik kine viskas tobula. Jokiu mašinų spūsčių, jokių galutinių tikslų. Kinas juda kaip traukinys naktį. Žmonės tokie kaip mes, yra laimingi tik dėl to, kad dirba."

Tarp Jean-Pierre Léaud ir Truffaut jau seniai užsimezgė stiprus tėvo ir sūnaus ryšys. Režisierius beveik visą gyvenimą kūrė filmus apie vieną ir tą patį personažą, Antoine Doinel, kurį ir suvaidino augantis ir bręstantis Léaud.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Diena už naktį"[/caption]

11.

Ir pabaigai, visai trumpai, šiek tiek žaidimų. 1992-ųjų metų filme "Žaidėjas" analizuojamas nelaimingas kino scenaristų likimas. Timas Robbinsas vaidina kino industrijos prodiuserį, kuris nužudo vieną nelaimingą scenaristą. Šį kartą Michael Tolkino citata "Kino filmų kūrimas žudo", įgauna kitą, tiesioginę prasmę.

[caption id="" align="aligncenter" width="598"] "Žaidėjas"[/caption]

Tai tiek kino-kine iliuzijos,

Visados jūsų kino mechanikas Toto.

P.S: Dar šiek tiek kino apie kiną